триу́мф
Nomenmännlichunbelebtzählbarsehr selten genutzt (#13915)
- 1.
Triumph
Deklination
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nom.nominative | триу́мф | триу́мфы |
| gen.genitive | триу́мфа | триу́мфов |
| dat.dative | триу́мфу | триу́мфам |
| acc.accusative | триу́мф | триу́мфы |
| inst.instrumental | триу́мфом | триу́мфами |
| prep.prepositional | триу́мфе | триу́мфах |
Wortfamilieтриу́мфPRO
- триу́мфTriumph
- триумфа́торTriumphator
- триумфа́льныйTriumph-



















