Тиму́р
Nomen, männlich, belebt, zählbar
oft genutzt- 1.
Timur (männlicher Vorname)
Тиму́р пришёл вовремя. - Timur arrived on time.
Deklination
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nom.nominative | Тиму́р | Тиму́ры |
| gen.genitive | Тиму́ра | Тиму́ров |
| dat.dative | Тиму́ру | Тиму́рам |
| acc.accusative | Тиму́ра | Тиму́ров |
| inst.instrumental | Тиму́ром | Тиму́рами |
| prep.prepositional | Тиму́ре | Тиму́рах |
























